2013-05-21 10:50
Gegužės 18 d. Druskininkuose vykusiame išvažiuojamajame posėdyje Klaipėdos pramonininkai diskutavo su Aplinkos ministru, Seimo nariais klaipėdiečiais. Į susitikimą, kuriame dalyvavo 20 KPA įmonių atstovų, atvyko ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, kuris savo pranešime kėlė struktūrines verslo problemas ir iššūkius, kurie trukdo pramonės plėtrai, tačiau pasidalino pastebėjimais ir apie teigiamus pokyčius šioje srityje, kuriuos inicijuoja naujoji šalies valdžia.
KPA prezidentas Rimantas Taraškevičius pasidžiaugė, kad jau tradicija tampantys išvažiuojamieji posėdžiai ir diskusijos su aukščiausios valdžios atstovais padeda ne tik identifikuoti verslo aplinkos problemas, bet ir suteikia galimybę betarpiškai pabendrauti asociacijos nariams tarpusavyje.
R. Dargis savo pranešimu atkreipė dėmesį, kad asocijuotų pramonės struktūrų veiklos kryptis ir pagrindinė užduotis yra gerinti verslo aplinką bei numatyti pokyčius, kad šalies ekonominė situacija gerėtų.
Vardindamas problemas, R. Dargis ypač akcentavo neproporcingai didelį darbo jėgos apmokestinimą. „Kartais politikams norisi pasiūlyti pasikeisti vietomis su darbdaviais, kad savo akimis pamatytų, jog norint žmogui į rankas sumokėti 3000 litų per mėnesį, realiai su visais mokesčiai reikia pakloti kone 6000 litų. Ar jiems nekiltų noras tiesiog atiduoti tuos 3000 litų vokelyje, ir viskas?“ – retoriškai klausė LPK prezidentas.
Jis atkreipė dėmesį ir į perteklinę biurokratinę naštą verslui: „Pavyzdžiui, statybų darbams mes suskaičiavome apie 320 įvairių valstybės reguliavimų“, – sakė R. Dargis.
Didelį nerimą kelia demografinė padėtis ir situacija šalies švietimo sistemoje. Anot R. Dargio, apie 60 proc. iš dabartinių studentų studijuoja humanitarinius mokslus. Iš 45 000 pernai baigusiųjų mokyklas (planuojama, kad iki 2020 m. šis skaičius sumažės iki 20 000) tik 3100 abiturientų pasirinko laikyti fizikos egzaminą, informacinių technologijų, srities, į kurią Lietuvoje dedama daug vilčių, – vos 1800, nors, remiantis LPK skaičiavimais, tokių specialistų, kad būtų patenkintas rinkos poreikis, kasmet reikia 5000.
„Daugiausiai abiturientai renkasi istorijos, lietuvių kalbos, anglų egzaminus. Mūsų nuomone, šie dalykai – kiekvieno inteligentiško žmogaus išsilavinimo ir garbės reikalas, tačiau kur specifinės žinios, kurios reikalingos pramonėje?“ – stebėjosi R. Dargis. Jis pabrėžė, kad, 2011 m. duomenimis, net 59,8 proc. šalies gyventojų yra neaktyvūs socialinio užimtumo atžvilgiu ir nedirba (28,5 proc. – privataus sektoriaus apdraustieji; 11,7 proc. – valstybinio sektoriaus apdraustieji), tuo metu specialistų, tokių, kokių reikia pramonės įmonėms, trūksta.
Vis dėlto pastebimi ir teigiami pokyčiai, tarp jų – ir iš valdžios pusės. Išvažiuojamojo posėdžio dalyviai plojimais įvertino aplinkos ministro V. Mazuronio pristatytus planuojamus revoliucinius pokyčius Teritorijų planavimo srityje, kurie, anot ministro, turėtų įsigalioti dar šį rudenį. Aplinkos ministerijos parengtos Teritorijų planavimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pataisos leis iš esmės patobulinti teritorijų planavimą, pagreitinti ir supaprastinti jo procedūras bei sumažinti biurokratijos naštą.
„Ten, kur darome ne taip, – kritikuokite iš peties, bet jei matote, kad einame teigiama linkme, – palaikykite mus“, – ragino V. Mazuronis.
Savo ruožtu Seimo narys R. Paliukas pristatė procesus, kurie šiuo metu vyksta dėl galimos skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje, technologijas, kurios naudojamos šias dujas išgaunančiose šalyse, galimą naudą šalies ekonomikai ir pavojus šalies aplinkai, jei tokia veikla būtų užsiimta Lietuvoje.
Nekonkretizuodami savo pozicijos dėl skalūnų dujų, pramonininkai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu situacija Lietuvos energetikoje, yra tokia, kad, perfrazavus Ilfą ir Petrovą, „žmogus gimsta tik tam, kad pavalgytų ir susimokėtų už šildymą“.
Energetiniai klausimai itin aktualūs ir pramonės įmonėms, ypač – jų konkurencingumui, todėl, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje elektros kaina pramonei, anot R. Dargio, yra didžiausia visame Baltijos regione, dujų kainos augimo dinamika – taip pat ne mūsų šalies naudai, palyginti su kaimynėmis. Todėl, pramonininkų nuomone, energetikos srityje būtina ieškoti alternatyvų, galinčių atpiginti energetines sąnaudas.
KPA delegaciją priėmė vienas iš šios uostamiesčio organizacijos kūrėjų, buvęs jos prezidentas Valdas Trinkūnas, kuris savo investicijas yra nukreipęs į kitą Lietuvos kraštą ir šiuo metu valdo SPA centrus Druskininkuose bei Vilniuje ir baigia statyti centrą Anykščiuose.
Atgal į titulinį